K V I E T I M A S
maloniai kviečiu Vilniaus Rokiškėnų klubo narius į savo darbų -
siuvinėtų paveikslų - parodos atidarymą, kuris įvyks
2012 m. gegužės 12 d. 12 val. Rokiškio krašto muziejuje
Tyzenhauzų g. 5, Rokiškis (Centrinių rūmų 2-ame aukšte).
Po parodos atidarymo: poezijos ir muzikos valandėlė bei furšetas
(Muziejaus svetainėje)
Pagarbiai.
Aldona Vitkūnienė
Aldona Vitkūnienė Varškevičiūtė gimė 1930 metais Rokiškyje.
Ji mokėsi ir 1949 metais baigė Rokiškio Mergaičių gimnaziją,
o vėliau studijavo tuometėje Lietuvos žemės ūkio akademijoje, gavo
ekonomistės diplomą. Autorė 1954 m. - 1957 m. mokėsi aspirantūroje,
o ją baigusi - apsigynė disertaciją, jai buvo suteiktas socialinių
mokslų daktarės mokslinis laipsnis.
Aldona Vitkūnienė Varškevičiūtė dirbo Lietuvos mokslų akdemijos
Ekonomikos institute vyr. moksline bendradarbe, o nuo 1976 metų
- Vilniaus Universiteto docente. Ilgą gyvenimo kelią praėjusi autorė
visada nostalgiškai prisimena savo tėviškę, gimtąjį miestą Rokiškį,
jo krašto grožį. Vaizdingos Sartų ežero pakrantės susietos su iki šiol
likusiais jaunystės prisiminimais ir negęstančia trauka vėl ir vėl į
tėviškę sugrįžti. Iš šito nuostabaus krašto kilusi autorė - prigimtinė
romantikė.
Domisi muzika, poezija, daile. Laisvalaikiu daug mezga, neria vašeliu,
siuvinėja. Savo nėrinius yra eksponavusi keliose parodose.
Daug nertų jubiliejinių juostų ji yra padovanojusi draugams ir pažįstamiems.
Nuo vaikystės siuvinėtų darbų kolekcija yra padovanota Kriaunų istorijos
muziejui, originali iš lininių siūlų, rišimo būdu padaryta staltiesėlių ir
takelių kolekcija padovanota Rokiškio krašto muziejui. Paskutiniu
metu jos siuvinėjami paveikslai, tarsi ilgo nugyvento kelio gyvenimo
varsos, tapo dar viena iš jos saviraiškos realizacijos formų. Viename
iš savo eilėraščių autorė rašė: "Dyksnelis prie dyksnelio, siūlelis
prie siūlelio - aš siuvinėju savo gyvenimą". Pirmasis siuvinėtas paveikslas
"Marija su kūdikiu Jėzum" buvo padovanotas bendramoksliui
Vyskupui Juozui Tunaičiui jo 75 metų jubiliejaus proga.
K V I E T I M A S Į S U S I T I K I M Ą
Lietuvos kariuomenės Vilniaus įgulos karininkų ramovėje,
Pamėnkalnio 13, Vilniuje 2012.05.24 (ketvirtadienį) nuo 17.30 val.
Susitikimas su mūsų kraštiečiu nuo Svėdasų, Lietuvos aktoriumi, teatro
režisieriumi Ferdinandu Jakšiu, kuris šiemet švenčia savo 75 - metį.
Filmo peržiūra, kraštiečių koncertas, sveikinimai.
Neformalus bendravimas. Sudėtinės vaišės.
Dalyvauja kraštiečiai iš Vilniaus anykštėnų sambūrio,
Uteniškių kraštiečių klubo „Indraja“,
Rokiškio rajono Duokiškio bendruomenės atstovai.
Ferdinandas Pranas Jakšys (g. 1937 m. gegužės 20 d. Svėdasuose) –
Lietuvos aktorius, teatro režisierius.
1961 m. baigė Lietuvos konservatoriją,
1969 m. – teatrologiją A. Lunačiarskio teatro meno institute Maskvoje.
1961–1965 m. vaidino Šiaulių dramos teatre. Nuo 1965 m.
Jaunimo teatro Vilniuje aktorius.
1980–1984 m. dėstė Lietuvos konservatorijoje. Vaidino kine,
TV filmuose, serialuose.
Nuo 1994 m. Vilniaus senjorų teatro režisierius ir meno vadovas.
Straipsnių apie aktorius VLE autorius.
Vaidmenys teatre
Eskalas – Viljamas Šekspyras. Romeo ir Džuljeta, 1966 m.Karolis
(1967 m.) Promotorius (1989 m.) – Žakas Anujis. Žana/Vyturys
Drakonas – Jevgenijus Švarcas. Drakonas, 1968 m.
Argantas – Moljeras. Skapeno klastos, 1969 m.
Kaušyla, Navickas, Pulmonas – Saulius Šaltenis.
Škac, mirtie, visados škac!, 1976 m.
Jasonas, 1978 m., Duokiškis, 1987 m.
Abutalipas – Čingizas Aitmatovas. Ilga kaip šimtmečiai diena,
1983 m.
Vasilijus – Justinas Marcinkevičius. Daukantas, 1985 m.
Vaižgantas – Kostas Ostrauskas. Vaižgantas, 1995 m.,
Vilniaus senjorų teatras
Dryža – Paskendusi vasara, pagal M. Katiliškį, 2001 m.,
Lietuvos nacionalinis dramos teatras
Vaidmenys kine
Ramonas – Suaugusių žmonių žaidimai
1967 m., pirmoji kino novelė pagal A. Pocių, rež. Ilja Rudas-Gercovskis
Žaizdos žemės mūsų, 1971 m., rež. Marijonas Giedrys
Tadas Blinda, 1972 m., rež. Balys Bratkauskas
Laimingas laimės neradęs, 1973 m., rež. Algirdas Araminas
Vaikinas iš Darbo gatvės, 1977 m., rež. Algirdas Dausa
Nebūsiu gangsteris, brangioji, 1978 m., rež. Algimantas Puipa
Velnio sėkla, 1979 m., rež. Algimantas Puipa
Dičiaus karjera, 1980 m., rež. Balys Bratkauskas
Endhauzo paslaptis, telefilmas, 1981 m., rež. Balys Bratkauskas
Nebylys, telefilmas, 1985 m., rež. Vidmantas Bačiulis
Ferdinandas – Sveika, Irena, 1984–1985 m., rež. Galina Dauguvietytė,
Kazys Bagdonavičius
Vizitas pas Minotaurą, 1987 m., rež. Eldoras Urazbajevas,
M. Gorkio kino studija
Papūga, kalbanti idiš, 1990 m., rež. Efraimas Sevela
Elzė iš Gilijos, 1999 m., rež. Algimantas Puipa
Bočelis Dapkus – Dapkai ir Butkai, 2002-2005 m., rež.
Valdas Babaliauskas
Lietuviškas tranzitas (Литовский Транзит), 2003 m., rež.
Evaldas Kubilius
Krautuvėlė, 2006 m., rež. Antanas Gluskinas
Ostija, 2006 m., rež. Vytautas Chlebinskas.
Pastatymai
Žakas Anujis. Žana/Vyturys, 1989 m., su A. Šurna
Kostas Ostrauskas. Balys iš Baibokų, 2004 m.
Šaltiniai
Kristina Pečiūraitė. Ferdinandas Jakšys. Visuotinė lietuvių
enciklopedija, T. VIII (Imhof-Junusas). V.:
Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2005, 482 psl.
NUORODOS Į MŪSŲ KRAŠTIEČIŲ
VILIAUS JASINEVIČIAUS IR VILIAUS NAUJIKO
FOTOGRAFIJŲ SVETAINES.
Aplankykite ir prisiminkite mūsų renginių ir kitas susijusias
su mūsų kraštu ir žmonėmis akimirkas.
