Diena, kuri neša karūną ne karaliui, o tautai.
Neišblizgintą, bet tikrą.
Iš drąsos. Iš atminties. Iš meilės.
Pragiedruliai būna ne tik danguje –
jie atsiranda žmogaus akyse, kai jis tiki,
kad Lietuva – tai garbė ir atsakomybė.
Kad šviesa – ne išorinis spindesys, o vidinė būsena.
Tegul „Tautiška giesmė“ šį vakarą
nusileidžia ne nuo kalno –
o pakyla iš mūsų.
Ir dar ilgai skamba viduj –
kaip pažadas būti.
